pastipras

pastìpras, -à adj. (4) 1. turintis nemaža jėgų, apystipris: Da pastìprūs, da sulauks [auksinių vestuvių] Imb. Kad taip būt moma pastiprèsnė, tai būt karvę nupirkę Ob. Jau ir aš nebepastìpras – negaliu sunkiai pakelt Ob. 2. turintis nemaža tvirtumo, nelinkęs trūkti, dužti: Pastipras siūlas, nieko Ob. 3. apysmarkis, svaiginantis.

pastipraĩ adv.: Jau pastipraĩ įgėrę buvom Ob.

4. daugokai molio turintis: Mūsų žemė pastiprà, ale visa kas augdavo Alks.